Tvaraus ūkininkavimo sąlygos
Europos Sąjungos taksonomija
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852) nustatyti šeši aplinkosaugos tikslai:
klimato kaitos švelninimas;
prisitaikymas prie klimato kaitos;
tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga;
perėjimas prie žiedinės ekonomikos;
taršos prevencija ir kontrolė;
biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas.
Kad „Swedbank“ ūkininką ar bendrovę, užsiimančią žemės ūkio veikla (toliau kartu – ūkininkas), laikytų tvariai ūkininkaujančiu ūkininku, šis, kaip nurodyta toliau, privalo: a) reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, b) nedaryti reikšmingos žalos kitiems 5 tikslams ir c) laikytis minimalių socialinės apsaugos reikalavimų. Kad ūkininkas atitinka tvariai ūkininkaujančio ūkininko reikalavimus, turi būti patvirtinta atitinkamu „Swedbank“ sertifikavimo partnerio išduotu tvariai ūkininkaujančio ūkininko sertifikatu. Ūkininkas privalo laikytis „Swedbank“ sertifikavimo partnerio reikalavimų, kuriais pastarasis vadovaujasi, siekdamas nustatyti, ar konkretus ūkininkas atitinka pirmiau minėtus tvaraus ūkininkavimo kriterijus, ir pateikti sertifikavimo partneriui teisingą ir išsamią informaciją, kurios šis reikalauja.
Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkis dar nėra įtrauktas į ES taksonomijos reglamentą, tačiau apie jį kalbama įvairiose ataskaitose ir pasiūlymuose. Todėl tvariai ūkininkaujančio ūkininko reikalavimai grindžiami šia informacija:
Oficiali informacija apie taksonomiją – bendram supratimui apie taksonomijos reglamentą ir jo principus
2022 m. kovo mėnesio techninės darbo grupės metodologinė ataskaita – bendram supratimui apie taksonomijos reglamentą ir jo principus
2022 m. kovo mėnesio techninės darbo grupės techniniai atrankos kriterijai – patobulinti „Nedaryti reikšmingos žalos“ reikalavimai
2020 m. kovo mėnesio taksonomijos techninė ataskaita – reikšmingas indėlis į klimato kaitos švelninimą ir „Nedaryti reikšmingos žalos“ reikalavimus
2022 m. liepos mėnesio ataskaitos dėl minimalių apsaugos priemonių projektas ir Žmogaus teisių vadovas mažoms ir vidutinėms įmonėms – minimalūs socialinės apsaugos reikalavimai
„Swedbank“ turi teisę vienašališkai pakeisti šias Tvaraus ūkininkavimo sąlygas (įskaitant tvariai ūkininkaujančio ūkininko kriterijų pakeitimą ar papildymą), jeigu žemės ūkis įtraukiamas į Europos Sąjungos taksonomijos reglamentą (ES 2020/852) arba pateikiamas naujas pasiūlymas dėl tvaraus ūkininkavimo reguliavimo, kuris turi įtakos tvaraus ūkininkavimo praktikai, arba atliekami kiti su tvariu ūkininkavimu susiję reguliavimo veiksmai. Atnaujintos Tvaraus ūkininkavimo sąlygos įsigalios iš karto po jų paskelbimo „Swedbank“ interneto svetainėje. Kad „Swedbank“ ūkininką ir toliau laikytų tvariai ūkininkaujančiu ūkininku, ūkininkas privalo laikytis pakeistų Tvaraus ūkininkavimo sąlygų bei įrodyti tai, pateikdamas tvariai ūkininkaujančio ūkininko sertifikatą. Apie pakeitimus tvariai ūkininkaujančius ūkininkus „Swedbank“ informuoja savo interneto svetainėje arba internetinės bankininkystės pranešimais, SMS žinutėmis (SMS) ar el. paštu.
Reikšmingas indėlis į klimato kaitos švelninimą
Remiantis 2020 m. kovo mėn. taksonomijos technine ataskaita, savo ūkyje toliau nurodytus principus taikantis ūkininkas laikomas reikšmingai prisidedančiu prie klimato kaitos švelninimo.
Toliau aprašomos esminės valdymo praktikos. Turi būti taikomos visos visas esminės praktikos, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias tos valdos biofizines sąlygas, tam tikros praktikos toje valdoje taikyti negalima. Tokiais atvejais ūkininkas turi gauti raštišką sertifikavimo partnerio sutikimą netaikyti konkrečios praktikos.
Jei ūkininkas dar netaiko esminių valdymo praktikų, jis kartu su sertifikavimo partneriu turi parengti planą, kaip pradėti jas taikyti per ateinančius 2 ūkininkavimo sezonus. Sertifikavimo partneris stebės, kaip laikomasi plano.
Ūkio ŠESD* vertinimas
Kai dėl energijos gamybos išmetamų teršalų kiekis (įskaitant kurą) sudaro daugiau kaip 20 % viso išmetamo ŠESD kiekio, išmetamo vykdant ne daugiamečių augalų auginimo veiklą, šis išmetamas ŠESD kiekis turėtų būti mažinamas 10 % trajektorija, vertinant penkerių metų perspektyvą, ir 20 % trajektorija, lyginant su 2020 m. baziniu scenarijumi.
* ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos (pvz., CO2, N2O, CH4)
Sėjomaina ir dirvožemio padengimas
Ne trumpesnė kaip 5 metų sėjomaina, įskaitant 1 metų ankštinių augalų (žirnių, pupų ir kt.) sėjomainą. Kelių rūšių antsėlis (dengiamieji augalai) skaičiuojamas kaip vienas pasėlis.
Bent 75 % padengimo gyvais augalais indeksas. Tai reiškia, kad vidutiniškai bent 9 mėnesius per metus laukuose turėtų augti augalai. Šiam pasėlių plotui pasiekti galima naudoti žieminius ir dengiamuosius pasėlius.
Siekiant išvengti maisto medžiagų praradimo, liekanos turėtų būti paliekamos lauke arba atitinkamai pakeičiamos mėšlu.
Dirvožemio valdymas
Dirvožemio tankinimui stabdyti turi būti vengiama bet kokio judėjimo transporto priemonėmis drėgnuose laukuose. Tai reiškia, kad lauko darbus reikia atlikti laiku, prieš arba po per didelės drėgmės (laukuose stovinčio vandens) laikotarpių.
Vengti vandens susikaupimo ir dirvožemio tankinimo nusausintose dirvose.
Kad nenyktų anglies sankaupos organiniuose dirvožemiuose, durpynai neturi būti dirbami. Tokias šlapynes reikėtų išlaikyti kaip pievas arba paversti pievomis.
Vengti gilaus arimo daug anglies dioksido turtingose žemėse, pavyzdžiui, durpynuose.
Vengti plačiaeilių pasėlių ir gumbų auginimo daug anglies dioksido turinčiuose dirvožemiuose, pvz., durpynuose.
Palaikyti seklesnį gruntinio vandens lygį durpių ir daug anglies dioksido turinčioje ariamoje žemėje. Tai reiškia, kad durpynuose ir daug anglies dioksido turinčioje ariamoje žemėje vandens lygis turėtų būti palaikomas.
Išlaikyti daugiametes pievas. Žemė, kuri 5 ar daugiau metų iš eilės buvo pieva, turėtų tokia ir likti.
Maisto medžiagų valdymas ir augalų apsauga
Tręšimui mineraliniu azotu naudojamas tikslusis tręšimas. Atsižvelgiama į dirvožemio analizę, derliaus žemėlapius ir kitą konkrečiam laukui būdingą informaciją.
Mėšlas į dirvožemį įterpiamas įpurškiamas (esant srutoms) arba įterpiamas per 1 val. (esant mėšlui).
Turi būti naudojama mažai teršalų išmetanti azoto trąšų įterpimo technologija (pvz., srutų įpurškimas, mėšlo įterpimas į dirvožemį per 1 val. nuo išsklaidymo), ir
Trąšų barstytuvai, kurių variacijos koeficientas yra mažas (pvz., įterpiant azotą į dirvožemį injekciniu būdu)
Negali didėti augalų apsaugos produktų kiekis (bendras arba pagal pasėlių tipą ir ploto vienetą), palyginti su metiniu baziniu vidurkiu, nustatytu per slenkantį penkerių metų bazinį laikotarpį.
Kiti tvariam ūkininkavimui keliami reikalavimai
Nuostolių po derliaus nuėmimo mažinimas.
Negalima deginti ražienų, išskyrus tuos atvejus, kai valdžios institucijos suteikia išimtį dėl augalų sveikatos priežasčių.
Mažai našių žemių (pvz., palei laukų pakraščius) pavertimas mišku, siekiant padidinti anglies dioksido sekvestraciją ir apsaugoti nuo dirvožemio erozijos.
Žaliavinių ryžių (auginimo) valdymas.
Seklus užliejimas.
Vidurio sezono sausinimas.
Šiaudų naudojimas ne sezono metu.
„Nedaryti reikšmingos žalos“ reikalavimai
Remiantis 2020 m. kovo mėn. taksonomijos technine ataskaita ir 2022 m. kovo mėn. techninės darbo grupės techninės atrankos kriterijais, ūkininkas, kuris ūkyje taiko toliau nurodytus principus, laikomas nedarančiu reikšmingos žalos kitiems 5 ES taksonomijos tikslams.
Prisitaikymas prie klimato kaitos
Laikomasi geriausios sėjomainos ir dirvožemio padengimo principų (žr. išsamią informaciją pirmiau).
Laikomasi geriausių dirvožemio valdymo principų (žr. išsamią informaciją pirmiau).
Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga
Kai veikla susijusi su vandens gavyba, jei reikalaujama, atitinkama institucija turi būti išdavusi veiklai reikalingą vandens gavybos leidimą. Jei leidime nurodytos sąlygos, kuriomis siekiama išvengti reikšmingo poveikio vandens telkiniams, jų laikomasi.
Naudojant laistymo (drėkinimo) sistemą: 1) įeinančio vandens šaltinis turi būti iš to paties upės baseino; 2) pirmenybė teikiama tokiems šaltiniams, kaip lietaus vandens surinkimo sistemos ir (arba) regeneruotas vanduo iš miesto ar pramoninių nuotekų valymo įrenginių, atitinkančių ES reglamentą dėl minimalių pakartotinio vandens naudojimo žemės ūkio drėkinimui reikalavimų; 3) įeinančio vandens kiekis matuojamas ir registruojamas; 4) drėkinimo sistema ūkio lygmeniu yra labai efektyvi: sistemos efektyvumas turėtų būti ne mažesnis kaip 60 %, jei drėkinama laistant vagas, 75 % – jei drėkinama naudojant purškiamojo laistymo sistemą (purkštuvų sistemą) ir 90 % – jei naudojama lašelinė drėkinimo sistema.
Jei valda (ūkis) yra upės baseine, kurio vandens suvartojimo indeksas plius (WEI+) yra 20 % arba didesnis (arba lygiavertis), nesvarstomas joks kitas vandens gavybos būdas, išskyrus vandens surinkimą. Be to, bet kokiai lietaus vandens surinkimo sistemai turi būti gautas atitinkamos institucijos leidimas, nurodant sąlygas, kad būtų išvengta reikšmingo poveikio vandens telkiniams.
Vandens telkinių keisti negalima, t. y. negalima tiesinti upių, kasti griovių, šalinti pakrančių augmenijos ir t. t., išskyrus nereikšmingas vandens surinkimo sistemas, kurioms atitinkama institucija yra išdavusi leidimus.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
Negamtines atliekas, kurios susidaro užsiimant augalininkyste, įskaitant panaudotas apsaugotas auginimo plėveles, nepanaudotus agrochemijos produktus ar trąšas, pakuotes ar tinklelius, surenka sertifikuotas atliekų tvarkymo operatorius ir jas perdirba arba šalina, jei jos yra pavojingos ar kitaip neperdirbamos.
Natūralios (organinės) medžiagos nedeginamos neišgaunant energijos ir nepaliekamos pūti (išskyrus atvejus, kai siekiama padidinti dirvožemio organinės anglies kiekį).
4. Taršos prevencija ir kontrolė
Ūkis įgyvendina metinį pasėlių maisto medžiagų valdymo ir tręšimo planą, parengtą pagal nacionalinių ar regioninių institucijų patvirtintas gaires arba ES ar kitų oficialių institucijų parengtus standartus.
Plane atsižvelgiama į lauko pasėlių auginimo ir derliaus istoriją, pasėlių liekanas, maisto medžiagų kiekį dirvožemyje, gebėjimą aprūpinti maisto medžiagomis, planuojamą derlių pagal numatomą veislės pajėgumą ir augalų ir (arba) sėklų pajėgumą, remiantis ankstesniu sėjomainos ciklu arba kitu tinkamu daugiamečių augalų auginimo laikotarpiu, bet ne trumpesniu kaip treji metai.
Išsamiai dokumentuojamas trąšų naudojimas ir maistinių medžiagų (bent azoto (N) ir fosforo (P)) kiekis.
Dirvožemio pH vertė periodiškai nustatoma atliekant dirvožemio tyrimus (kas 3-5 metus) ir dokumentuojama. Ši vertė turi būti optimali (6,5-7) arba mažesnė, jei šlapynėse (šlapžemėse) kultivuojami durpynai.
Dirvožemis sistemingai ir periodiškai tiriamas dėl maisto medžiagų (kas 3-5 metus dėl azoto (N), kas 5 metus dėl fosforo (P)) ir dėl struktūros bei fizikinių savybių (visus trejus metus). Rezultatai fiksuojami dokumentuose. Tyrimai atliekami patikimu metodu. Patikimas metodas taikomas pagal naujausias metodikas. Taikant patikimą metodą vadovaujamasi naujausiomis metodikomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais: t. y. Europos dirvožemių duomenų centro (ESDAC)416 parengtu dirvožemio mėginių ėmimo protokolu (Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2010 m. Europos dirvožemių pH žemėlapis) arba Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (418) paskelbtais dirvožemio tyrimo metodais (t. y. humuso kokybė ir metinis humuso balansas, apskaičiuojamas kaip visų plotų ploto svertinis vidurkis) turi būti nustatomas kas šešerius metus atliekant humuso patikrinimą. Humuso balansas niekada neturi būti neigiamas ir turi būti nustatomas pagal tradicinį metodą, pavyzdžiui, AMG modelį. Ūkininkas gali įrodyti, kad jis patikrą pavedė ekspertui arba pats ją tinkamai atliko.
Ūkis riboja trąšų (organinių ir mineralinių) įterpimo į žemę laikotarpius, kad trąšos būtų tikslingai įterpiamos tais laikotarpiais, kai aktyviai augantiems augalams reikia azoto, ir atsižvelgia į klimato ir dirvožemio būklę. Tokiu būdu trąšų naudojimas yra techniškai optimizuotas ir išdėstytas taip, kad kuo labiau sutaptų su optimalaus augalų pasisavinimo laikotarpiu. Todėl trąšos negali būti naudojamos anksčiau nei likus 1 mėnesiui iki vegetacijos sezono pradžios. Vengiama didelio kritulių kiekio laikotarpių (išskyrus netikėtus ekstremalius orų reiškinius).
Mėšlo ir kitų organinių medžiagų neleidžiama barstyti, kai dirva užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta arba ant stačių šlaitų. Skystam mėšlui sklaidyti taikoma 6 % nuolydžio riba, visoms kitoms medžiagoms– 12 % nuolydžio riba.
Gyvulių srutos ir degazuotasis substratas turi būti įterpiami į dirvožemį naudojant amoniako emisiją mažinančius tręšimo būdus, pavyzdžiui, naudojant velkamą laistomąją žarną, velkamąjį noragėlį arba įpurškimą.
Jei mėšlui įterpti naudojama velkama laistomoji žarna arba velkamasis noragėlis, srutos į dirvožemį įterpiamos kuo greičiau ir ne ilgiau kaip per 1 valandą.
Trąšas draudžiama naudoti iki 10 m atstumu šalia paviršinio vandens telkinių (kai vandens telkiniai yra vandens telkiniai, kaip apibrėžta Vandens pagrindų direktyvoje).
Kasmet ūkyje įterpiamo gyvulių mėšlo kiekis, įskaitant po gyvulių ganymosi liekantį galvijų mėšlą, neviršija 170 kg N ha-1 vienam hektarui arba kitokio kiekio pagal Tarybos direktyvos 91/676/EEB II priede nustatytas sąlygas.
Augalų apsaugos produktai (AAP) naudojami laikantis geriausios praktikos, siekiant išvengti neigiamo spaudimo didėjimo ir didelės žalos, arba ji nuolat mažinama iki „priimtino/nekenksmingo“ lygio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Naudojami tik ES pesticidų duomenų bazėje registruoti augalų apsaugos produktai.
Visiškai laikomasi nacionalinio lygmens AAP taisyklių.
Ūkiuose tvarkomi įrašai apie metinį bendrą panaudotų AAP kiekį pagal AAP kategoriją, pagal konkretų produktą ir pagal pasėlių rūšį (pagal žemės plotą).
Naudojamų AAP kiekiai (iš viso arba pagal pasėlių tipą ir ploto vienetą) nedidėja, palyginti su metiniu baziniu vidurkiu, nustatytu per slenkantį penkerių metų bazinį laikotarpį (išskyrus atvejus, kai tai lemia išskirtinės aplinkybės dėl kenkėjų protrūkio – tokiu atveju tokie anomalijos metai negali būti vienas po kito einantys arba pasikartoti daugiau kaip du kartus per 10 metų). Jei nėra 5 metų duomenų, bazinis vidurkis nustatomas naudojant kuo artimesnį 5 metų vidurkiui, kiek tai įmanoma pagal ūkio duomenis.
Siekiant pasirinkti AAP, padedančius kuo labiau sumažinti žalą aplinkai, naudojama patikima ūkyje naudojama pesticidų rizikos vertinimo priemonė.
5. Sveika ekosistema
Veikla užtikrina dirvožemio apsaugą, ypač žiemą, kad būtų išvengta erozijos ir nuotėkio į vandens telkinius ir (arba) upelius bei būtų išsaugotos dirvožemio organinės medžiagos.
Veikla neskatina didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties žemės, šlapynių, miškų ar kitų didelės biologinės įvairovės teritorijų konversijos, fragmentacijos ar netvaraus intensyvinimo. Tai apima daugiau kaip vieno hektaro dydžio didelės biologinės įvairovės pievas, kurios yra:
natūralios, t. y. pievos, kurios išliktų pievomis, jei nebūtų žmogaus įsikišimo, ir kuriose išliktų natūrali rūšių sudėtis, ekologinės savybės ir procesai; arba
nenatūralios, t.y. pievos, kurios, nesant žmogaus įsikišimo, nebebūtų pievos, kuriose yra daug rūšių, kurios nėra nualintos ir kurias atitinkama kompetentinga institucija pripažino labai biologiškai įvairia.
Dėl veiklos neturėtų sumažėti svarbių ar susirūpinimą keliančių rūšių ir buveinių įvairovė ar gausumas.
[veikla] neturėtų prieštarauti esamiems valdymo planams ar apsaugos tikslams.
Kai veikla susijusi su naujų nevietinių ar invazinių svetimžemių rūšių auginimu, jų auginimui turėtų būti taikomas pirminis rizikos vertinimas ir nuolatinė stebėsena, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos pakankamos apsaugos priemonės, užkertančios kelią patekimui į aplinką.
Minimalūs socialinės apsaugos reikalavimai
Žmogaus teisių vadove mažosioms ir vidutinėms įmonėms pateikiamos šios gairės, kurias siūloma laikyti minimalių socialinių garantijų atitikties gairėmis, ir kurios pirmiausia skirtos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tačiau jų turi laikytis visi ūkininkai:
Ūkininkai įsipareigoja gerbti žmogaus teises. Priklausomai nuo verslo dydžio, tai gali būti padaryta įmonės interneto svetainėje arba įstatuose. Jei jų nėra, tai galima padaryti kitomis formomis, pavyzdžiui, savideklaracija. Ūkininkui svarbu, kad pagarba žmogaus teisėms atsispindėtų jo verslo vykdymo veikloje.
Ūkininkai nustato jų verslui gresiančią riziką, pavyzdžiui, diskriminacijos riziką įdarbinimo procesuose arba riziką tiekimo grandinėje. Tai galima padaryti keičiant esamus procesus, pavyzdžiui, susijusius su sveikata ir sauga, arba naudojant vadybos sistemos sertifikatus, kuriuose atsižvelgiama ir į tiekimo grandinę.
Su žmogaus teisėmis susijusiai rizikai suvaldyti ūkininkai paskiria už su žmogiškaisiais ištekliais susijusios rizikos valdymu atsakingą asmenį. Tiekimo grandinėje kylanti rizika gali būti sprendžiama, atsižvelgiant į įmonės turimus svertus tam tikrų tiekėjų atžvilgiu.
Pažeidimo atveju, priklausomai nuo jo sunkumo, yra kelios reagavimo galimybės, pradedant atsiprašymu ir baigiant finansine kompensacija.
Ūkininkai turėtų informuoti apie veiksmus, kurių ėmėsi atlikdami deramą žmogiškųjų išteklių patikrinimą (angl. Human Resources Due Diligence, HRDD).
Ūkininkai turėtų apsvarstyti, kaip palengvinti darbuotojų, klientų ar bendruomenės skundų teikimą, numatydami anoniminių skundų mechanizmą, nes ši priemonė padeda suprasti problemas ankstyvame etape.
Pirmiau išvardytos būtiniausios socialinės apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į ūkininko verslo dydį (proporcingumo kriterijus).
